Lietuvai
Mūs Lietuva ir daugiažiedė ir usniuota, su kerzo batais ir vyžota. Užmerk senamiesti akis ir vaizdiniais nunešk pas tuos, kurie seniai prie Letos, pas tuos, kurie ją statė, pas tuos kurie mylėjo, skriaudė, vogė ir kaip dažnai jų akyse Lietuvis tapdavo vergu, ir kaip dažnai tą ginčą spręsdavo ginklu. Ir plėšėsi ir plėšė vis po vieną mūs kraštą lygu marškinius savus. Anų laikų Lietuvis su arfa ir kardu, o jau vėliau su kryžiumi prie arklo, bet dvasioje ne retas su paslėptu pagonišku dievu. Nors plikas kitatautis bet ir vėl lyg baltarusiui šaukia – aš bajoras! Žmogus skruostikauliais mongolo įvardija save rusu, čia smuiku senas žydas getą apraudoja. Ir kaip retai visi kartu, kad ir žodžiu mūs LIETUVAI gerumą dovanoja.
(Lietuvai. Vilniaus senamiesčiui.)
Zita Šiupšinskaitė Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Kalvarija
|