apacia
   
Grįžti į turinį   Atgal    POEZIJA   5   iš  15    sekantis 

Leidinys



Mintys iš mano dienoraščio po jazminų žydėjimo, 2009m., kai jau ima girdėtis  rudens aidas...




Vasaros apgaulė  (Palangoje, 2009.08.19, skiriu savo nuotaiką, mylimam draugui Juozapėliui)

Ruduo niūrus ir šaltas,
O bangos juodos ir ledinis vėjas drąsko plaukus,
medžius šokdina, skverbiasi į kūną...
Tamsos šešėliai nesiprausę, nakties sulaukę,
audrom grąsina ir liūdniau nebūna.
Jaukumas slepiasi po stogu, ant suolelio,
Šiltoj kavinėj ar kaitina aistras bare naktiniam.
O aš tiktai pastirus Pelkinukė,
taip iš rudens į rudenį dėl vasaros apgaulės,
kaip ašara sūri, sudužus, vis tebeieškau Saulės...



Jau alsuoja naktis rudenim arba vasaros nostalgija  (Palangoje, 2009.08.20)
                                                       
Sutemose siautėja jūra, ji tokia graži,
 bet gal niekad nebūna gera?
Bangos iš tolo atgura, dūžta krante, lyg undinės dora...
Tarsi rūkai, tarsi mėliai, jūra plati be krantų
Kopose šoka vėjai  smėlio šokį ratu.
Tarsi rudenio žvarbų brendimą
išgyvena širdis pasislėpus.
Bangų šėlsmas tylą skandina.
Debesų skrydžiu užsikrėtus,
plaukia nuotaika uostan ilsėtis,
paišo kranto smiltyse pėdas ir,
žibintų šviesa pasišvietus,
basa nuotaika eina į miestą.
Ji tipena lėtai šurmuly,
o pavyt jos vistiek negali...
Negali, nes nakty pasiklydęs,
ilgesys ją vedžioja širdim.
Jau šermukšniai kekėm mojuoja
Ir alsuoja naktis rudenim...
Saulės džiaugsmą laiko paslėpus
arba vasara arba širdis.
Ką diena mums suteiks nežinia dar,
Atsakyti negali naktis.







DAINOS: 2009m.



Rudens nostalgija

( šią dainą paskyriau savo vokalinės grupės mergaitėms:Ramunėlei, Živilei, Agnytei, Astai ir Neringai, kurios jau užaugo...)
(Muzika mano ir Audriaus Dubinkos)
  F
Mūsų dienos suskirdo, kaip kojos piemens,
                 C                     F   C
Kurs po gruodą basomis braidė
    F
Kaip nuraudę šermukšniai, ženklas rudens,
        C                       FC
Pažymėjęs liūdesiu veidus.
Priedainis:
F
Mūsų dienos suskirdo
    B      C                             F
Mūsų naktys pabiro lelijų žiedais 4.k.  Ibalsai -  Lelijų žiedais .
 F
Mūsų naktys byra lelijų žiedais
       C                            FC
Pilnačių kančiomis jau žyla
     F                           
Ilgesinga nostalgija svirpia žiogais
            C                      F    C
Ir voratinklių kanklės nedyla.
    F
Mums tiek saulės nedaug, jos laida perskubi
          C                   FC
Vasaros taip pagailėta.   
        F     
Nusiminus pliku darganų lietumi
           C                       FC
Rudenės mūsų sielaiš lėto.
   F
Mūsų dienos suskirdo
                                  B            C                          F
Mūsų naktys pabiro lelijų žiedais  4k. I balsai   Lelijų žiedais.

Mano rytas

(skiriu sau pačiai, nes pradedu gyventi iš pradžių...) tekstas mano, muzika
Tai mano rytas skamba rūkų speige
Aš ateinu, aš ateinu į tave.
Aš gyvenu audroje jausmų
Net saulės laida neuždengs jų,
Net debesys neužtvenks jų, upės vanduo  nenuplaus nemunai.
Pried.
Tai-  mano aušra tamsoje
Tai -mano laisvės gaida.
Kai išauš mano rytas, kupinas vilčių.
Jau negrįš sustabdytas laikas nevilčių.

Lai žodis nesuklups kely
lai medis nežinos kodėl
Šakas skaudėjo kadais nevilty,
Kažkas liūdėjo  netekty

Pried.
Tai mano aušra tamsoje
Tai mano laisvės gaida
Tai skamba mūsų rytas
Skamba rūkų speige
Mes ateinam neprašyti
Į tave gyvenime į tave.

Baltos svajonės mirtis , (skiriu savo mylimam draugui Juozapėliui, žiemos pradžia gamtoje ir širdyje)

  Amol                                  Dmol
Blaško vėjas vienišą baltą mintį
                                                                 Amol
Baltą svajonę sviedžia į žemę ir užpusto šaltai.
 Amol                                    Dmol
Baltas gruodas ją naktį sustingdys
                                   E
Ir jau mirusią puoš baltai.
Priedainis:
                F                       G
Kam jau mirusiai baltas baltumas?
             G                           Amol
Rytas pats baltą aušrą atneš
            Dmol                    G
O juodoj nakty baltus rūmus
    C                                  C7
Baltos audros sniego prineš
Ir mintis nusivylus dar klūpos
Prie svajonės baltų palaikų
Baltos audros pustys ir barstys ją baltu sniegu. C I, II Amol

Baltos ašaros ledo varvekliais
auštant spindės.
Tik svajonė niekad neras jau
savo žvaigždės.
Nepakils, neieškos balto debesio vėjų namuos
ir suskilę ledai uždainuos.
Tiktai nieks nenorės to suprasti,
kad svajonė sušalo speiguos....
Priedainis:
Kam jau mirusiai baltas baltumas?
Rytas pats baltą aušrą  atneš,
O juodoj nakty baltus rūmus
Baltos audros sniego prineš
Ir mintis nusivylus dar klūpos
Prie svajonės baltų palaikų
Baltos audros pustys ir barstys ją baltu sniegu.




Danguolė Martina Butkevičienė
Iš poezijos rankraščio „Liūdesio monologai su rudeniu“
Vilkijos miestas

Dirbu kultūros centro direktore, baigiau Vilniaus kultūros ir meno mokyklą, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, etnologijos fakulteto bakalauro studijas.
 „Vėjų gairūnė“, Mertene@gmail.com


 apacia



<   ATGAL   |        TURINYS        |    SEKANTIS  >




Apie projektą   |   Autorių sąrašas  |   www.rinkinys.AVgalerija.lt   2009-2011m.