"2 kilometrai"
Metaliniais dantų krapštukais išasfaltuokit du kilometrus mums tako. Einant ne pėdos kely lieka. Užtat takas jose - taškais. Benzine mirkytu siūlu nunerkit valtį mums du kilometrus plūduriuot jūra. Ne odos kvapas valties deny tvyro. Užtat degančių lentų raštas odoj - nėriniais. Sergančiais
plaučiais pripūskit mums šimto litrų juodą
šiukšlių maišą, nuskrisiantį du kilometrus lietaus
dangumi. Ne plaučiai celofanines šiukšles į orą kelią. Gal vėjas ir kilometrus, kaip nusišėrusio viščiuko pūką, lengvai tikrai nupūs...
"Tik tu pasveik"
Baltos ligoninės sienų Konservų sienelės. Čiaudi viltis Paleistuvės pipete lašus tris prilijus. Pulsuoja – tai tiki, Sustos – netikės. Skardinė žuvyčių palatoje rumba irkluoja. Viltis jų ramentas. Pagis jos – išplauks jos, Pagaus – niekada. Mažiausiai skardinės ligoninės lovai džiaugsmas didžiausias dižiausia žuvis. Kaip tavo didžiausiai džiaugsmo ląstelei – mažiausia, bet gyva dar viltis. Tegul užpusto tave ramentų pūga.
Parašyta Vilniuje, Visorių soduose
Elinga Noreikaitė Studentė (Kūrybinės industrijos, I kursas) elinga.noreikaite@gmail.com
|