"Rudeny"
Gaila, mirštančio vandens man gaila Neblizgės paviršius jau daugiau ir saulė
nebežais. Tik nuklos jį klevas garbanom geltonom Kam pradžiugins širdį, kam sugels, sugels. Ir tuo taku karpytų lapų ir medžio liemeniu žvėrelio pėdomis Ateis ruduo- nelauktas svečias Ir nerimą atneš su savimi. Sustings vanduo, sušals į ledą Sušals jausmai, sustos širdis. Gyvenime, tu lekiantis tu skubantis miražas Ir trumpas kaip viena naktis.
"Ruduo"
Išėjo vasara – ruduo. Lyg sielvartas po kiemą vaikšto. Ir nori vis sučiupt, nupurtyti, išbart. Aš elgeta esu, aš nieko neėmiau. Tiktai rasos lašelį mažą Švytintį aušroj Paleist norėjau ir išgert. Ruduo... Nebūk rūstus, nebūki piktas Ir smėlio į akis nežerk. Geriau pareik su bobų vasara palaukėm ir graudulingo ilgesio kaip vyno į taures įpilk.
Elvyra Šaranienė Sarių kaimas, Švenčionių rajonas aukštesnysis, virėja - konditerė, dabar pardavėja
|