Kaunas Photo atradimai: Devynios fotografijos pamokos

            Pavasarį  prasidėjęs ir lapkritį finišavęs šeštasis tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 09: devynios parodos-devynios pamokos“ kaip niekada anksčiau pasižymėjo edukaciniais bruožais ir buvo skirtas jaunimui. Festivalio direktorius ir organizatorius Mindaugas Kavaliauskas festivalį sumanė kaip fotografijos pamokas, akcentuodamas vis kitą fotografijos savybę ir jos galimybes sukuriant vienokį ar kitokį rezultatą. Festivalis „Kaunas Photo 09“ pakvietė žiūrovus į devynias fotografijos pamokas ir parodas, kurios skatino ne tik mokytis, eksperimentuoti, kurti fotografiją, bet ir diskutuoti apie šiuolaikinį meną, fotografiją, jos neatrastas galimybes. Festivalio organizatoriai kvietė ateiti ir sužinoti, kaip kurti šiuolaikinę fotografiją, ir apie tai, kaip apeiti mūsų dienų ribojimus, draudimus, tariamai ribojančius fotografų kūrybinę laisvę.

Rugsėjo mėnesį vykusiose festivalio parodose- pamokose pristatyta net 40 fotografų iš įvairių pasaulio šalių ir Lietuvos. Jų darbai turėtų įkvėpti tiek fotografijos meno mėgėjus, tiek foto kūrėjus naujiems ieškojimams, temų ir formos eksperimentams. Festivalyje buvo eksponuoti Kazimiero Linkevičiaus (Lietuva), Miren Doiz (Ispanija), Fred Lebain (Prancūzija), Angela Glass (JAV), Dariaus Kuzmicko (Lietuva-JAV), Peter Tonningsen (JAV), Sean Hillen (Airija), Isabel Tallos (Ispanija) ir kitų autorių darbai. Festivalio parodos vyko didesnėse ar mažesnėse Senamiesčio erdvėse. Jau yra tapusi tradicija, kad festivalio metu yra rengiama daug parodų, papildančių ir pratęsiančių viena kitą. Šį kartą festivalio pradžios parodos susikoncentravo Senamiesčio muziejuose, įstaigose, galerijose, įprastose ir ne visai įprastose vietose, o jas lydėjo ir pratęsė trys fotografijos naktys Kauno Rotušės aikštėje po atviru dangumi kavinės Skliauto kieme. Kelios parodos tradiciškai buvo surengtos F galerijoje. Baigiamasis festivalio renginys lapkričio pabaigoje renginys vyko Verslo lyderių centre ( BLC ) naujoje meno erdvėje. Šokis, muzika ir fotografija susiliejo ir susipynė į improvizuotų vakarų ciklą „Aura“ ir kiti demonai“.

Festivalio metu buvo pristatytos 9 fotografijos parodos, nors buvo ir dešimtoji pamoka, tik ši pamoka liko neįvardinta skaičiais, iki pat festivalio baigiamojo vakaro ji liko paslaptyje. Festivalio pamokos koncentravosi į šias temas: 1.Pamoka – Būk herojumi! 2. Pamoka – Kitaip slėpk veidus! 3. Pamoka – Susikurk savo pasaulį! 4. Pamoka – (Ne)- leisk patikėti! 5. Pamoka – Fotografuok gyvūnus! 6. Pamoka- Nepamiršk natiurmorto! 7. Pamoka- Dekoruok! 8. Pamoka- Būk išradingas, žiūrėk plačiau! 9. Pamoka – Pamiršk fotoaparatą! Pamokoje P.S. – “Galvok ir jausk!”, vizualizuotoje Žaliakalnio funikulieriaus F Galerijoje - Isabel Tallos fotografinė kūryba, kurioje telpa septynios iš devynių pamokų, apibūdinančių šiuolaikinės fotografijos praktikas ir ieškojimų sritis. Visos festivalio parodos vienu ar kitu aspektu kreipė žiūrovų dėmesį į festivalio organizatorių keltas temas, parodų autorių darbai provokavo diskusijoms ir ginčams, naujos ir įkvepiančios temos inspiravo kūrybinius eksperimentus ar kėlė diskusijas. 

Ko gero įsimintiniausios parodos veikė F galerijoje. Ispanų fotomenininkės Isabel Tallos autoportretų, montažų, paroda „Gyvenama vieta“ ir argentiniečio fotografo-išradėjo Esteban Pastorino Diaz paroda „Fotografijos iš aukštai. Nematant“. Ispanų fotomenininkės Isabel Tallos paroda yra  pasakojimas apie vienišos merginos gyvenimą. Paroda aktualizuoja žmogaus prisirišimą prie gyvenamos vietos. Uždaras gyvenimas ryškinamas per detales, kai susitelkiama ties vienišo žmogaus svajonėmis, buvimu savyje ir su savimi gerai pažįstamoje aplinkoje. Šioje fotografijoje pinasi autoportretas, natiurmortas, iliuziškumas ir daugelis kitų šiuolaikinės fotografijos bruožų ir  vienoje parodoje talpina devynių pamokų patarimus. Šioje parodoje ryški „perdirbtos” režisūros įtaka, žmogaus ir jo aplinkos daiktų ryšio neatsiejamumas. Argentiniečių fotomenininkas Esteban Pastorino Diaz parodoje „Fotografija iš aukštai nematant“ fiksuoja kitokio pobūdžio objektus dažniausiai urbanistinius objektus: Europos bei Amerikos miestus jų pagrindiniu objektu tampa pramoninės erdvės, statybos aikštelės, kurortai, uostai.  Fotografijose vaizduojamas kitoks miesto gyvenimas be žmonių, aplinkui daug netikrų daiktų. Nebe žmogus, o technologiniais, urbanistinis objektas tampa šio menininko personažu, tai lėktuvas, tiltas, pastatas, mašinos, „netikro vandens“ iliuzija. Pasak, parodos kuratoriaus Mindaugo Kavaliausko, žymiausia šio menininko kūrybos sritis- trimačiai peizažai su judesio transformacija, kuri tampa fotografijos išskirtiniu bruožu.

Įdomiausias pamoko pateikimas - paskutinioji 9-ojo fotografijos pamoka „Pamiršk fotoaparatą“, žiūrovams pateikta šiuolaikinio meno laboratorijos „Aura ir kiti demonai“ baigiamajame renginyje Verslo lyderių centre (BLC), naujoje meno erdvėje „Kitas menas“. Mindaugas Kavaliauskas renginio metu pristatė socialinės-dokumentinės akcijos „Savanoriai“ dalyvių darbus. Rudeninėje festivalio dalyje fotografai ir mėgėjai buvo kviečiami dalyvauti konkurse, kurio tikslas fiksuoti Savanorių prospektą Kaune ir Vilniuje, čia vykstantį gyvenimą, žmones, įvykius. Šioje akcijoje dalyvavo tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai, tiek dokumentalistai, tiek ir eksperimentų ieškotojai. Šioje akcijoje dalyvavo fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, jis sukūrė fotografijų seriją apie eismo įvykius Kauno Savanorių prospektą. Fotomenininkas iš JAV Darius Kuzmickas sukūrė fotografijų seriją „Kamera obscura. Savanoriai“. Šioje nuotraukų serijoje pagrindiniu fotografijos akcentu tapo butai, biurai, viešbučių kambariai, gamybinės patalpos, Saulės gimnazijos klasės, jų interjerai ir juose gyvenantys, dirbantys, besimokantys žmonės. Jaunos kartos fotomenininkas Donatas Stankevičius su humoru ir ironija žvelgia į vestuvinių drabužių salonų kasdieninį gyvenimą, įsikūrusių Savanorių prospekte Kaune. Socialinės-dokumentinės akcijos metu sukurta tikrai nemažai įdomių darbų, geriausių fotografijų autoriai buvo apdovanoti. 

Baigiamojo renginio metu Mindaugas Kavaliauskas, padedant kolegoms Donatui Stankevičiui, Jonui Petroniui ir festivalio „Aura“ šokėjams pakvietė į performansą  „Fotokūnas“, kurio metu suteikė galimybę pamatyti, kad įmanoma fotografuoti ir be fotoaparato. Raudonoje fotolaboratorijos šviesoje salė pavirto šiuolaikinio meno laboratorija, festivalio „Aura“ šokėjai tapo pozuotojais, o fotografai kūrė didžiules natūralaus dydžio kūnų fotogramas, šviesos, šviesos kliūčių ir šviesai jautrios medžiagos būdu konstruoti žmogaus atvaizdus be fotoaparato. Renginio metu vykusį vieną visumą susiliejo fotografija, muzika ir šokis. Pasibaigus šokio ir fotografijos spektakliui, visi galėjo iš arti apžiūrėti 100x180 cm dydžio atspaudus, ir įsitikinti, kad šviesos rašto paveikslai gali būti stebėtinai detalūs, primenantys negatyvinius atvaizdus ar rentgenografiją.

            Festivalis baigėsi, kaip ir kiekvienais metais sukeldamas svarstymus, lyginimus, žvelgą į ateities perspektyvas. Kaunas Photo šiemet buvo mažas festivalis, aprėpęs plačias, dažnai neįvardijamas fotografijos erdves, ėmęsis drąsos suklasifikuoti dvidešimt pirmojo amžiaus fotografijos meną.