Kaunas
Photo atradimai: Devynios fotografijos pamokos
Pavasarį prasidėjęs ir lapkritį finišavęs šeštasis
tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 09: devynios parodos-devynios pamokos“
kaip niekada anksčiau pasižymėjo edukaciniais bruožais ir buvo skirtas
jaunimui. Festivalio direktorius ir organizatorius Mindaugas Kavaliauskas
festivalį sumanė kaip fotografijos pamokas, akcentuodamas vis kitą fotografijos
savybę ir jos galimybes sukuriant vienokį ar kitokį rezultatą. Festivalis „Kaunas
Photo 09“ pakvietė žiūrovus į devynias fotografijos pamokas ir parodas, kurios
skatino ne tik mokytis, eksperimentuoti, kurti fotografiją, bet ir diskutuoti
apie šiuolaikinį meną, fotografiją, jos neatrastas galimybes. Festivalio
organizatoriai kvietė ateiti ir sužinoti, kaip kurti šiuolaikinę fotografiją,
ir apie tai, kaip apeiti mūsų dienų ribojimus, draudimus, tariamai ribojančius
fotografų kūrybinę laisvę.
Rugsėjo mėnesį vykusiose festivalio parodose- pamokose
pristatyta net 40 fotografų iš įvairių pasaulio šalių ir Lietuvos. Jų darbai
turėtų įkvėpti tiek fotografijos meno mėgėjus, tiek foto kūrėjus naujiems
ieškojimams, temų ir formos eksperimentams. Festivalyje buvo eksponuoti
Kazimiero Linkevičiaus (Lietuva), Miren Doiz (Ispanija), Fred Lebain (Prancūzija),
Angela Glass (JAV), Dariaus Kuzmicko (Lietuva-JAV), Peter Tonningsen (JAV),
Sean Hillen (Airija), Isabel Tallos (Ispanija) ir kitų autorių darbai.
Festivalio parodos vyko didesnėse ar mažesnėse Senamiesčio erdvėse. Jau yra
tapusi tradicija, kad festivalio metu yra rengiama daug parodų, papildančių ir
pratęsiančių viena kitą. Šį kartą festivalio pradžios parodos susikoncentravo
Senamiesčio muziejuose, įstaigose, galerijose, įprastose ir ne visai įprastose
vietose, o jas lydėjo ir pratęsė trys fotografijos naktys Kauno Rotušės
aikštėje po atviru dangumi kavinės Skliauto kieme. Kelios parodos tradiciškai
buvo surengtos F galerijoje. Baigiamasis festivalio renginys lapkričio
pabaigoje renginys vyko Verslo lyderių centre ( BLC ) naujoje meno erdvėje. Šokis,
muzika ir fotografija susiliejo ir susipynė į improvizuotų vakarų ciklą „Aura“
ir kiti demonai“.
Festivalio metu buvo pristatytos 9 fotografijos parodos,
nors buvo ir dešimtoji pamoka, tik ši pamoka liko neįvardinta skaičiais, iki
pat festivalio baigiamojo vakaro ji liko paslaptyje. Festivalio pamokos
koncentravosi į šias temas: 1.Pamoka
– Būk herojumi!
2. Pamoka – Kitaip slėpk veidus! 3. Pamoka – Susikurk savo
pasaulį! 4. Pamoka
– (Ne)- leisk patikėti! 5. Pamoka
– Fotografuok gyvūnus! 6. Pamoka- Nepamiršk natiurmorto! 7. Pamoka- Dekoruok! 8.
Pamoka- Būk išradingas, žiūrėk plačiau! 9. Pamoka – Pamiršk fotoaparatą! Pamokoje P.S. – “Galvok ir jausk!”,
vizualizuotoje Žaliakalnio funikulieriaus F Galerijoje - Isabel Tallos
fotografinė kūryba, kurioje telpa septynios iš devynių pamokų, apibūdinančių
šiuolaikinės fotografijos praktikas ir ieškojimų sritis. Visos festivalio
parodos vienu ar kitu aspektu kreipė žiūrovų dėmesį į festivalio organizatorių
keltas temas, parodų autorių darbai provokavo diskusijoms ir ginčams, naujos ir
įkvepiančios temos inspiravo kūrybinius eksperimentus ar kėlė diskusijas.
Ko
gero įsimintiniausios parodos veikė F galerijoje. Ispanų
fotomenininkės Isabel Tallos autoportretų, montažų, paroda „Gyvenama vieta“ ir
argentiniečio fotografo-išradėjo Esteban Pastorino Diaz paroda „Fotografijos iš
aukštai. Nematant“. Ispanų fotomenininkės Isabel Tallos paroda yra pasakojimas apie vienišos merginos gyvenimą.
Paroda aktualizuoja žmogaus prisirišimą prie gyvenamos vietos. Uždaras
gyvenimas ryškinamas per detales, kai susitelkiama ties vienišo žmogaus
svajonėmis, buvimu savyje ir su savimi gerai pažįstamoje aplinkoje. Šioje
fotografijoje pinasi autoportretas, natiurmortas, iliuziškumas ir daugelis kitų
šiuolaikinės fotografijos bruožų ir
vienoje parodoje talpina devynių pamokų patarimus. Šioje parodoje ryški
„perdirbtos” režisūros įtaka, žmogaus ir jo aplinkos daiktų ryšio
neatsiejamumas. Argentiniečių fotomenininkas Esteban Pastorino Diaz parodoje
„Fotografija iš aukštai nematant“ fiksuoja kitokio pobūdžio objektus
dažniausiai urbanistinius objektus: Europos bei Amerikos miestus jų pagrindiniu
objektu tampa pramoninės erdvės, statybos aikštelės, kurortai, uostai. Fotografijose vaizduojamas kitoks miesto gyvenimas
be žmonių, aplinkui daug netikrų daiktų. Nebe žmogus, o technologiniais,
urbanistinis objektas tampa šio menininko personažu, tai lėktuvas, tiltas,
pastatas, mašinos, „netikro vandens“ iliuzija. Pasak, parodos kuratoriaus
Mindaugo Kavaliausko, žymiausia šio menininko kūrybos sritis- trimačiai
peizažai su judesio transformacija, kuri tampa fotografijos išskirtiniu bruožu.
Įdomiausias pamoko pateikimas - paskutinioji 9-ojo fotografijos pamoka
„Pamiršk fotoaparatą“, žiūrovams pateikta šiuolaikinio meno laboratorijos „Aura
ir kiti demonai“ baigiamajame renginyje Verslo lyderių centre (BLC), naujoje
meno erdvėje „Kitas menas“. Mindaugas Kavaliauskas renginio metu pristatė
socialinės-dokumentinės akcijos „Savanoriai“ dalyvių darbus. Rudeninėje festivalio dalyje fotografai ir
mėgėjai buvo kviečiami dalyvauti konkurse, kurio tikslas fiksuoti Savanorių
prospektą Kaune ir Vilniuje, čia vykstantį gyvenimą, žmones, įvykius. Šioje
akcijoje dalyvavo tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai, tiek dokumentalistai,
tiek ir eksperimentų ieškotojai. Šioje akcijoje dalyvavo
fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, jis sukūrė fotografijų seriją apie eismo
įvykius Kauno Savanorių prospektą. Fotomenininkas iš JAV Darius Kuzmickas
sukūrė fotografijų seriją „Kamera obscura. Savanoriai“. Šioje nuotraukų
serijoje pagrindiniu fotografijos akcentu tapo butai, biurai, viešbučių kambariai,
gamybinės patalpos, Saulės gimnazijos klasės, jų interjerai ir juose
gyvenantys, dirbantys, besimokantys žmonės. Jaunos kartos fotomenininkas
Donatas Stankevičius su humoru ir ironija žvelgia į vestuvinių drabužių salonų
kasdieninį gyvenimą, įsikūrusių Savanorių prospekte Kaune.
Socialinės-dokumentinės akcijos metu sukurta tikrai nemažai įdomių darbų,
geriausių fotografijų autoriai buvo apdovanoti.
Baigiamojo renginio
metu Mindaugas Kavaliauskas, padedant kolegoms Donatui Stankevičiui, Jonui
Petroniui ir festivalio „Aura“ šokėjams pakvietė į performansą „Fotokūnas“, kurio metu suteikė galimybę
pamatyti, kad įmanoma fotografuoti ir be fotoaparato. Raudonoje
fotolaboratorijos šviesoje salė pavirto šiuolaikinio meno laboratorija,
festivalio „Aura“ šokėjai tapo pozuotojais, o fotografai kūrė didžiules
natūralaus dydžio kūnų fotogramas, šviesos, šviesos kliūčių ir šviesai jautrios
medžiagos būdu konstruoti žmogaus atvaizdus be fotoaparato. Renginio metu
vykusį vieną visumą susiliejo fotografija, muzika ir šokis. Pasibaigus šokio ir
fotografijos spektakliui, visi galėjo iš arti apžiūrėti 100x180 cm dydžio
atspaudus, ir įsitikinti, kad šviesos rašto paveikslai gali būti stebėtinai
detalūs, primenantys negatyvinius atvaizdus ar rentgenografiją.
Festivalis baigėsi, kaip ir
kiekvienais metais sukeldamas svarstymus, lyginimus, žvelgą į ateities
perspektyvas. Kaunas Photo šiemet buvo mažas festivalis, aprėpęs plačias,
dažnai neįvardijamas fotografijos erdves, ėmęsis drąsos suklasifikuoti
dvidešimt pirmojo amžiaus fotografijos meną.
Gabrielė
Kuizinaitė